- riaugčioti
- riáugčioti, -ioja, -iojo intr. 1. DŽ žr. raugčioti: Matyti, valgis netiko, kad riáugčioji Skrd. Sočiai pavalgęs žmogus riáugčioja Mrj. A, riáugčioja prie stalo kap paršukas, ir gana Al. Už stalo riáugčioti negražu Šn. ║ Bgt žiaukčioti: Vyk lauk šunį – ar negirdi, kad jau po stalu riáugčioja Žvr. Ir riáugčios kaip šuo, silkę suėdęs LTR(Lkv). 2. prk. dunksėti (sproginėjant): Riaugčiojo sviediniai, švilpė kulkos J.Marc. Vakaruose riaugčiojo patrankos sp. \ riaugčioti; suriaugčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.